Um Ferlir Hafa samband
Leit
Ósmelur - Hvalfjaršareyri

Hvalfjaršareyri
Gengiš var um innanveršan Ósmel aš Hvalfjaršareyri. Į leišinni voru skošašar minjar, fjörur, jarš- Hestažingshóllog bergmyndanir, fuglar og selir, sjįvarlón, grunnsęvi og strandlengja utan ręktašs lands nešan žjóšvegar frį Noršurkoti, inn aš vķk nešan viš Eyrarkot og įfram aš Eyrinni. Ósmelur er stór og fagur jökulgaršur frį sķšjökultķma. Mešfram ströndinni eru mikil set og öskulög sem og jaršlög meš fornskeljum. Óvķša finnast jafn margar steintegundir į einum staš į landinu. Hvalfjaršareyri er fundarstašur baggalśta. Ofan viš hana er Hestažingshóll og undir honum Karl og Kerling. Svęšiš, sem er ķ nįnd viš žéttbżli, hefur einstaklega mikiš śtivistar- og fręšslugildi.
Viti er yst į 
Hvalfjaršareyri. Hann var reistur žar įriš 1948. Eldri menn minnast žess aš vitinn hafi stašiš utar, į grasbakka sem žį var. Eftir aš uppdęling malarefna hófst viš eyrina uppśr 1960 fór landiš aš brotna nišur sem endaši meš žvķ aš verja žurfti hann meš grjóti. Fyrst ķ staš var Vitinngrjótvörnin umlukin fjöruboršinu, en er nś eftir aš landiš hefur enn rżrnaš, sem grjóthaugur umhverfis vitann. Vitinn er ķ raun svokallaš ljóshśs sambęrilegt og ljóshśs sem er ofanį steyptum vitum. Žaš er įttstrent norskt mannvirki śr steypujįrni į steyptum sökkli. Mišaldra fólk minnist žess, aš žegar žaš voru börn, geršu žau sér aš leik aš ganga į mjóum sökklinum og var keppikefliš aš komast hringinn um vitann įn žess aš detta af sökklinum Var žį erfišast aš komast fyrir hornin įtta. Ljóshśsiš var upphaflega reist į Bjarntöngum 1913 en flutt ķ Hvalfjaršareyri eftir strķš.
Baggalśtar [spherolites] nefnast smįkślur sem myndast ķ rżólķtkviku žegar nįlar af feldspati og kvarsi vaxa śt frį kristalkķmi. Žeir eru żmist stakir eša samvaxnir tveir eša žrķr hér og žar ķ kvikunni. Tališ er aš žeir myndist viš hraša kristöllun kvikunnar. Baggalśtar eru yfirleitt frį 0,5 til 3 cm ķ žvermįl en geta žó oršiš enn stęrri. 
Skel ķ fornu setlagiÖrnefniš Hestažingshóll bendir til žess aš žar hafi fariš fram hestažing, -kaup eša -at.
Hestažings-örnefni er aš finna į nokkrum stöšum į landinu og fylgir žeim mörgum sś sögn aš žar hafi fariš fram hestaat, hestavķg eša hestažing. Žannig segir Įrni Magnśsson frį: „Sunnan undir Sólheimajökli, ķ tungunni milli eystri kvķslarinnar og žeirrar, sem undir jökulinn rennur, heitir Hestažingshįls. Žar segja menn, fyrrum hestavķg brśkuš veriš hafa, sem og lķklegt er af nafninu“ (Chorographica, bls. 33). Höfundur Holta-Žóris sögu, sem sennilega var samin į 19. öld, notaši nafniš ķ sögunni (bls. 495), en žaš viršist ekki žekkt į sķšustu tķmum og er ekki ķ örnefnaskrįm. Įrni nefnir lķka aš Hestažingstašir heiti plįss einhvers stašar ķ Skaftįrtungu nęrri Flögu (sama rit, bls. 25). Žaš er heldur ekki ķ Berggangurörnefnaskrįm. Hestažingshóll er viš Rangį noršan viš Völl ķ Hvolhreppi ķ Rang. og Hestažingsflöt ķ Hróarsholti ķ Įrn., tilvalinn leikvangur frį nįttśrunnar hendi. Hśn mun draga nafn sitt af žvķ, aš žar mun hafa veriš att hestum til forna (Örnefnaskrį). Žar voru lķka haldin hestamannamót į sķšustu öld. Hestažingsflatir eru ķ Hlķš ķ Grafningi. Žęr eru nokkuš stórar valllendisflatir, nišur undan Hellisgili, meš gulvķšisrunnum ķ kring. Žar var įšur haldiš hestažing. Hestažingshóll er ķ landi Kaldašarness ķ Flóa. Žar voru hįš hestažing til forna. Ef til vill hefur žaš einmitt gerst žar aš Jóra bóndadóttir trylltist er hśn sį hest föšur sķns bķša lęgra hlut fyrir öšrum (sbr. Jón Įrnason, Ķslenzkar žjóšsögur I, 173-175). Ķ Gullbringu- og Kjósarsżslu eru tveir Hestažingshólar žekktir, annar ķ landi Varmįr, tangi śt ķ Leiruvog. Bendir nafn hans į forn hestaöt žarna nišur viš sjóinn. Hóll žessi er į tanganum, og ef vel er aš gįš, viršist vera žarna um gamalt mannvirki aš gera (Örnefnaskrį). Hinn Hestažingshóllinn er į Eyri ķ Kjós. Bendir žetta örnefni į, aš žarna į eyrinni hafi veriš höfš hestaöt til forna (Örnefnaskrį). Hestažingseyrar eru viš Noršurį ķ landi Kalmanstungu ķ Borgarfirši (Chorographica, bls. 44). Žessir stašir eru allir į Sušur- og Vesturlandi en ašeins er hęgt aš nefna hestažingstaši utan žess svęšis ķ Skagafirši. Annar er Hestažingshamar į Vķšilęk ķ Seyluhr. ķ Skag. Ķ sóknalżsingu frį 1842 er talaš um Hestažingshamar (eša Hestavķgshamar) ķ Vķšimżrarhvarfi og segir aš žar hafi „oft veriš fundir įšur, og žar hafa Skagfiršingar og ašrir kosiš Brand Kolbeinsson yfir sig“ (Sókn., bls. 58, sbr. Set- og öskulögSturlungu). Ķ annarri sóknalżsingu er talaš um Hestavķgshamar į Flugumżri (Sókn., bls. 105). Hann er nefndur Hestažingshamar ķ ritinu Landiš žitt Ķsland II, 61. Oršiš hestažing kemur fyrir ķ nokkrum fornsögum (sbr. Gķsli B. Björnsson og Hjalti Jón Sveinsson, bls. 32).
Hestaöt voru einnig žekkt ķ Noregi og vķšar į norręnu svęši til forna (sjį Svale Solheim, Hestekamp ķ KLNM VI, d. 538-540). Hestažing voru ekki vel séš af kirkjunnar mönnum. Įriš 1592 hélt Oddur Einarsson Skįlholtsbiskup prestastefnu į Kżraugastöšum ķ Landsveit, žar sem gerš var löng samžykkt, og stendur žar ķ 6. gr.: „Item fyrirbjóši prestarnir hestažing, vökunętur og smalabśsreišir į helgum dögum hvort žaš sker nótt ešur dag“ (Alžingisbękur II, bls. 255). Ķ annarri gerš sömu samžykktar er bętt viš į eftir „į helgum dögum“: „og ašra slķka heišinglega hįttu“ (sama rit, bls. 258). Sķšasta hestavķg į Ķslandi fór fram į Vindhólanesi ķ För eftir sękżrFnjóskadal um 1625 aš sögn Jóns Espólķns (1769-1836) og greinir hann frį žvķ ķ Įrbókum sķnum (VI, bls. 21-22). Frįsögn hans af hestavķginu er birt ķ lestrarbók Siguršar Nordals (Ķslenzk lestrarbók 1750-1930, bls. 28-29). Ķ Hestažings-örnefnum er žvķ varšveittur vitnisburšur um einn žįtt ķ skemmtanahaldi fornmanna.
Kišafell er fremsti bęrinn ķ Kjós. Kjósarörnefni eru a.m.k. nķu į landinu, ef dęma mį eftir Örnefnaskrį Ķslands, og staka örnefniš kemur fyrir į nokkrum stöšum. Oršiš kjós merkir 'žröngur dalur' eša 'žröng vķk'. Ķ Noregi kemur örnefniš Kjos eša Kjose fyrir a.m.k. allvķša: Kjos ķ Akershus, Buskerud, Sogn og Fjordane, Vest Agder og Kjose į Vestfold og Kjosen į Finnmörku, Telemark og ķ Troms bęši sem fjöršur og bęr viš žennan fjörš en upp af bęnum er Store Kjostind.
Sem fyrr segir var gengiš um Ósmel. Um er aš ręša fornan sjįvargranda, sem gefur til kynna aš sjįvarstašan hafi fyrrum, lķklega į fyrra hlżskeiši, veriš mun hęrri en nś er. Utan viš melinn eru langir öskuhraukar, lķklega leifar goss į fyrra jökulskeiši. Undir žeim eru setlög meš skeljaleifum, lķklega frį žeim tķma er jökullinn hopaši. Nešan viš, į ströndinni, eru jökulrispuš hvalbök.
Žegar ströndinSelur var gengin mįtti vķša sjį stulašbergsganga frį žeim tķma er landiš myndašist žarna. Żmist skiptast į hraunlög og setlög.
Einstaka selur stakk upp hausnum til aš fylgjast meš tvķfętlingum į landi. Ašrir hvķldust į nįlęgum skerjum. Ķ sandinum mįtti sjį för eftir sękżr, ef vel var aš gįš og grannt var skošaš. Žęr virtust hafa gengiš į land, spķgsporaš um stund į ströndinni og sķšan horfiš aftur jafn skyndilega til sjįvar. Žęr höfšu boriš meš sér sjįvaržang śr botni Hvalfjaršar.
Sigurbjörn Hjaltason, bóndi į Kišafelli, sagši aš žaš kęmi fyrir aš sękżr gengju į land undir hįum bökkunum nešan viš bęinn, einkum žó į vorin, a.m.k. hefši hann heyrt slķkar sögur. Ekki vęri haft orš į žvķ, bęši til aš koma ķ veg fyrir įtrošning forvitinna og til aš minnka ekki lķkur į komu žeirra žarna žvķ sjónin sś mun jafnan vera tilkomumikil. Oftast mętti sjį žaš į nautunum ķ giršingunni ofanveršri žegar sękżrnar gengju į land žvķ žį héldu žeim engar giršingar.
Frįbęrt vešur. Gangan tók 4 klst og 4 mķn.
Ķ Hvalfirši

Heimild m.a.:
-Örnefnastofnun Ķslands


Til baka
Vešur
Grindavķk
Mosfellsbęr
Vogar
Garšur
Grķmsnes- og Grafningshreppur
Kjósarhreppur
Kópavogur
Hafnarfjöršur
Reykjavķkurborg
Garšabęr
Reykjanesbęr
Sveitarfélagiš Ölfus
Sandgerši
Seltjarnarnesbęr
Hveragerši
Eldfjallaferšir
Fjórhjólaferšir
Antikva
Tenglar
› Įhugaveršir
› Bókasöfn
› Fróšleikur
› Leita
› Mišlar
› Minjasöfn
› Saga
› Sveitafélög
› Tengdir vefir
› Tķmi, dagur og vešur
® 2007 - Ferlir.is | Įhugafólk um Sušurnesin | @: ferlir@ferlir.is