Um Ferlir Hafa samband
Leit
Sagnakvöld IV - Tyrkjarįniš Grindavķk
Eftirfarandi er śr erindi Ómars Smįra Įrmannssonar į Sagnakvöldi ķ Saltfisksetrinu ķ Grindavķk.

Ķ byrjun sumars 1627, eša fyrir 380 įrum sķšan, gekk allt sinn vanagang hjį Grindavķkurbęndum. Vorverkunum var lokiš og fé hafši veriš fęrt til selja. Fólkiš var aš dytta aš hśsum og göršum į milli róšra, spjalls og sagna. Śtvegsbęndurnir voru vanir bįts- og skipaferšum enda Grindavķk žį einn helsti śtgeršar- og verslunarstašur landsins. Žess vegna er kannski ekki svo vķst aš sigling skips (sumir segja tveggja skipa), sem nįlgašist snemmmorguns žann 20. jśnķ, hafi vakiš svo mikla athygli, venju fremur. Grindvķkingar įttu ekki von į neinu nema góšu śr žeirri įttinni, a.m.k. ekki sķšustu 95 įrin.
Višburšurinn mikli ofan viš Bótina ašfaranótt 11. jśni 1532 er Bessastašavaldiš leiddi heimamenn įsamt Njaršvķkingum, Hafnfiršingum og žżskum frį Bįsendum mót Engendingum og drįpu į žrišja tug žeirra hefur eflaust veriš flestum gleymdur. Og ekki mį telja lķklegt aš Grindvķkingar hafi reiknaš meš óvinum ķ žeim tilgangi, sem raunin varš į, eftir svo langa frišsemd. Hansakaupmenn höfšu haft ašstöšu viš žorpiš og Grindavķk hafši haldiš stöšu sinni sem einn helsti verslunarstašur landsins. Hansakaupmenn keyptu hér fjölbreyttari vörur en Englendingar, til dęmis vašmįl, refaskinn, fjašrir, rafabelti og skötubörš auk skreišar og mun žetta hafa męlst vel fyrir. Žeir voru fyrst og fremst kaupmenn og mį žvķ ętla aš žeir hafi kunnaš betur aš umgangast višskiptavini en fiskimennirnir ensku. Tilskipun Danakonungs vegna Ķslandsverslunarinnar 1602 hafši lķka gefiš įkvešin fyrirheit um frišsemd: "Svo og skulu žeir halda sig vingjarnliga, saktmóšugliga meš góšri umgengni viš landsins innbyggjara, bęši andliga og veraldliga, aš enginn hafi meš réttu yfir žeim aš klaga."
 Framangreint er śr ķslenskri žżšingu tilskipunar konungs frį 20. aprķl 1602 um upphaf einokunarverslunar į Ķslandi. Greinin fjallar um erlenda kaupmenn.
Meš einokunarversluninni er įtt viš sérstaka gerš af verslunartilhögun sem var komiš į fót į Ķslandi įriš 1602 og stóš ķ tępar tvęr aldir, fram til įrsins 1787. Į įrunum 1620-1662 hafši "Elsta ķslenska verslunarfélagiš" Ķslandsverslunina undir höndum ķ umboši Dankonungs. Aš vķsu varš hagnašur af vöruskiptaversluninni mikill, eša um 60%, en inni ķ žeirri tölu mį telja flutningskostnaš og mannahald. Žegar upp er stašiš mį segja aš verslunin fyrir 400 įrum hafi veriš meš svipušum hętti og nś, aš vöruśrvaldinu undanskyldu.
Žaš var sem sagt žann 20. jśnķ 1627 aš skip kom aš Grindavķkurströndum. Annaš skip gęti hafa haldiš sig utar į mešan hitt leiš aš höfninni. Segir sagan aš žį hafi skipverjar įšur komiš viš ķ Krżsuvķk, haldiš upp Ręningjastķg ķ Heišnabergi, hitt fyrir selsstślkur ķ seli ofan viš bjargiš og sķšan fylgt smala eftir upp aš kirkju žar sem sķra Eirķkur į Vogsósum var viš messu. Žaš var į sunnudegi.
Ķbśafjöldinn ķ Grindavķk hefur veriš nįlęgt 180 manns. Bśšir kaupmannsins danska stóš žį ķ Jįrngeršarstašalandi, eša fram til 1639 er hann flutti aš Bįsendum eftir aš hafķs hafši skemmt hafnarašstöšuna. Įšur hafši kaupmašurinn haldiš verslun viš Hśsatóftir žar sem hann sķšan endurreisti bśšir sķnar ofan Bśšarsands aš nżju eftir 1664. Verslunarhśs var reist į Bśšarsandi 1731.
Flestir voru uppteknir viš morgunverkin žennan jśnķmorgun įriš 1627. Į Jįrngeršarstašasundinu, sennilega utan viš Sušurvör (Fornuvör) og Noršurvör frekar en ķ Stóru-Bót, lį danskt kaupskip. Aškomumenn sendu žangaš bįt til aš meta ašstęšur. Į mešan sendi Lauritz Bentson, Grindavķkurkaupmašur, įtta Ķslendinga į bįti aš aškomuskipinu. Žeir fóru um borš ķ skipiš. Upplżst varš aš fįtt vęri um varnir ķ landi. Foringi "Tyrkjanna", Amorath Reis, fór meš žrjįtķu vopnaša menn ķ land. Žeir byrjušu į žvķ aš hertaka danska skipstjórann og tvo menn meš honum, ręndu kaupmannsbśšina, en kaupmašur flśši og meš honum ašrir Danir. Žį sneru "Tyrkir" sér aš Grindvķkingunum.
"Tyrkirnir" skundušu eftir sjįvargötunni heim aš Jįrngeršarstöšum. Žeim lį į žvķ žeir gįtu alveg eins įtt von į aš kaupmašurinn snéri aftur meš liš manns. Ķ bęnum gripu žeir Gušrśnu Jónsdóttur, konu Jóns Gušlaugssonar. Hśn var borin naušug frį bęnum. Ķ götunni kom žar aš bróšir Gušrśnar, Filippus. Žegar hann reyndi aš koma henni til hjįlpar var hann barinn og skilinn eftir hįlfdaušur. Annar bróšir Gušrśnar, Hjįlmar, bar žį žar aš rķšandi. Tóku "Tyrkir" hestinn af honum og stungu. Lį hann óvķgur eftir.
"Tyrkir ręndu fé śr bęnum į Jįrngeršarstöšum, tóku Halldór Jónsson, bróšur Gušrśnar og žrjį sonu hennar, Jón, Helga og Héšinn, en bróšir hennar, Jón, hafši veriš einn af žeim įtta, sem fóru aš finna skipiš ķ upphafi. Jón Gušlaugsson, bónda į Jįrngeršarstöšum rįku "Tyrkir" til strandar meš sonum hans og Halldóri, en vegna žess aš Jón var žį oršinn aldrašur mašur og veikur gįfu žeir hann lausann er hann féll viš ķ fjörunni. Stślku eina, Gušrśnu Rafnsdóttur, tóku žeir og meš hśsfrśnni į Jįrngeršarstöšum og fęršu til skips.
Fólkiš hafši ekki tališ aš ręningjarnir myndu sękja ķ fólkiš heldur einungis aš fjįrstuldir myndu verša. Raunin varš hins vegar önnur.
Į śtleiš ginntu "Tyrkir" hafskip į leiš til vesturs til sķn meš fölsku flaggi. Žeir hertóku žaš skip, sem var kaupfar er sigla skyldi į Vestfjöršu. Kaupmašurinn hét Hans Ólafsson. Fólkiš var allt rekiš ofan ķ skip, ķslenskt og danskt, og sett ķ hįlsjįrn meš hlekkjarfestum. Įšur en "Tyrkir yfirgįfu Grindarvķkursjó gįfu žeir tveimur mönum, sem höfšu veriš um borš ķ skipsbįtnum, burtfararleyfi. Žeir nįšu bįt sķnum og réru til lands. Eftir žetta fóru ręningjarnir burt frį Grindavķk.
Žennan morgun var 12 Ķslendingum, žarf af helmingur Grindvķkingar, og žremur Dönum ręnt ķ Grindavķk, auk įhafnarinnar į kaupfarinu utan viš vķkina. Af Ķslendingunum hertóku ręningjanir hśsfrśnna į Jįrngeršarstöšum, bróšir hennar og žrjį syni, auk stślkubarnsins, allt heimilisfast fólk į Jįrngeršarstöšum. Afdrif Grindvķkinganna, sem ręnt var, uršu meš żmsu móti. Žau Gušrśn Jónsdóttir og Halldór bróšir hennar voru ašeins skamma hrķš ķ žręldómi ķ Alsķr. Komust žau til Danmerkur 1628 og heim til Ķslands meš vorskipunum sama įr.  Gušrśn giftist nokkru sķšar sķra Gķsla Bjarnasyni į Staš, en žį var mašur hennar, Jón Gušlaugsson lįtinn. Halldór, bróšir hennar samdi rit um Tyrkjarįniš. Um afdrif Gušrśnar Rafnsdóttur er ekki vitaš. Įriš 1630 skrifušu žeir bręšur Jón og Helgi foreldrum Sögukort viš Jįrngeršarstašisķnum bréf og vour žeir žį vegnir žręlar. Helgi varš frjįls eftir fjįrsöfnun 1936. Komst hann heim og kvęntist Gušbjörgu Gķsladóttur. Settur žau saman bś į Jįrngeršarstöšum og bjuggu žar žangaš til Helgi lést įriš 1664.
Jón bróšir hans, Héšinn og Jón Jónsson, móšurbróšir žeirra, hvķla sennilega ķ afrķskri mold. Sama gildir um bįtsverjana fimm, sem reru śt aš ręningjaskipinu örlagamorguninn 20. jśnķ 1627.
Eftir atburšina ķ Grindavķk, į Austfjöršum og ķ Vestmannaeyjum uršu Ķslendingar mjög óttaslegnir nęstu aldir į eftir yfir mögulegri endurkomu ręningjanna.

Grindvķkingar hafa m.a. minnst žessa meš žvķ aš setja upp söguskilti į vettvangi atburšanna 20. jśnķ 1627. Į žvķ mį lesa um atburšarrįsina og afdrif žess fólks, sem žar kom viš sögu.

Sżnilegar minjar:

-Fornavör (Sušurvör)
Fyrsta vķkingaskipiš kom til Grindavķkur 20. dag jśnķmįnašar og varpaši akkerum į grunninu śti fyrir Jįrngeršarstašahöfninni. Var sendur frį žvķ bįtur aš dönsku kaupskipi er žar lį og létust vķkingar vera hvalveišimenn ķ žjónustu Danakonungs og bįšust vista, en fengu ekki.

-Skipsstķgurinn
Ręningjarnir hófu aš ręna bśširnar og sķšan byggšarlagiš. Flest fólk fór aš dęmi kaupmanns, nema Jįrngeršarstašafólkiš, er féll ķ hendur žeim. Ręningjarnir drógu hśsfrśna įsamt žremur börnumhennar og bróšur stķginn nišur aš skipinu og sęršu bręšur hennar tvo į leišinni. Eiginmašurinn, aldrašur og veikur, var skilinn eftir ķ fjörunni.

-Jįrngeršarleiši
Ręningjarnir hafa lķklega gengiš framhjį leiši Jįrngeršar viš Sjįvargötuna.

-Jįrngeršarstašir
Dęmigerš bęjarhśs frį byrjun 17. aldar. Śtlendingar hafa varla boriš mikla viršingu fyrir žvķ sem fyrir augu bar žótt hśsin hafi eflaust veriš vegleg į ķslenskan męlikvarša.

-Stašur
"Tyrkirnir" viršast hafa haft augastaš į Staš og Hśsatóftum, enda bęirnir sennilega vel greinilegir frį frį. Ręningjasker bendir til žess aš žeir hafi a.m.k. reynt landgöngu, en engar heimildir erum um aš žeir hafi komist alla leiš, enda um drjśgan veg aš fara fyrir žį sem reynt hafa.

-Ręningjasker
Žar sem Stašarberg endar aš austanveršu eru Bergsendasker. Litlu austan viš žau eru Ręningjasker. Herma sagnir aš žar hafi sjóręningjarnir frį Alsķr gengiš į land.

-Nónvöršur
Upp af austanveršu Stašarbergi, ofan og vestan viš Hśsatóptir eru žrjįr vöršur, sem kallašar hafa veriš Nónvöršur og voru eyktarmark frį bęnum. Hermir sagan aš žęr hafi Stašarklerkur, sem žį var sķra Gķsli Bjarnason, hlašiš, er sįst til ręningjanna. Į hann aš hafa męlt svo um, aš Stašarhverfi skyldi aldrei ręnt į mešan vöršurnar stęšu, auk žess sem hann ku hafa gengiš svo frį žeim, aš "Tyrkjum" sżndist žar vera her manns og sneru frį hiš brįšasta. Er žarna vitnaš ķ Gušstein Einarsson og Gķsla Brynjólfsson.

-Gķslavarša
Ašrir segja aš varša sś, sem er į hraunhól vestan viš Staš og gefur hiš įgętasta śtsżn, sé varša sś er sķra Gķsli lét hlaša til varnar "Tyrkjunum". Męlti hann svo į um aš mešan hśn stęši óröskuš myndi Grindvķkingum óhętt. Svipuš įlög munu hafa veriš į Eirķksvöršu į Svörtubjörgum ofan viš Selvog og sagan svipuš.
Skammt fyrir austan Stašarberg ķ Grindavķk er sker eitt hér um bil landfast sem heitir Ręningjasker. Nafniš į žaš aš hafa fengiš af žvķ aš einhvern tķma į 17. öld kom ręningjaskip aš landi ķ Grindavķk og lentu ręningjarnir ķ skerinu og gengu žašan į land. Žį var prestur į Staš er Gķsli var nefndur og var talinn fjölkunnugur. Žį er byggšarmenn uršu varir viš ferš ręningjanna, fóru žeir sem skjótast į fund prests og sögšu honum tķšindin. Brį prestur skjótt viš og fór į móti ręningjunum og stökkti žeim į flótta žó aš sagan segir ekki meš hverjum hętti. Hlóš hann sķšan vöršu til minja um žennan atburš spölkorn fyrir ofan prestssetriš og lét svo um męlt aš mešan nokkur steinn vęri óhruninn ķ vöršunni, skyldu ręningjar ekki granda Grindavķk. Varšan nefndist Gķslavarša.
Sś saga hefur jafnan fylgt vöršunni, sem af sumum er nefnd Tyrkjavarša, aš henni megi ekki raska. (Raušskinna)

-Sundvöršuhraunsbyrgin
Til eru gamlar sagnir af Stašhverfingum er nżttu Eldvörpin til braušgeršar. Bęši er aš žarna hefur veriš miklu mun meiri hiti fyrrum auk žess sem stķgurinn ķ gegnum hrauniš aš žessum hluta Eldvarpa heitir Braušstķgur. Ummerki inni ķ hellinum benda og til braušgeršar.
Ķ krikanum og upp į hraunöxlinni aš sunnanveršu eru um tugur hlašinna byrgja. Žau fundust fyrir tilviljun veturinn 1872 og elstu lżsingu į žeim er aš finna ķ Feršabók Žorvaldar Thoroddsen en hann skošaši žęr įriš 1883.
Sumir segja aš byrgi žessi hafi veriš ašsetur śtilegumanna, en ašrir segja aš ķ žeim hafi fólk dulist um sinn eftir aš Tyrkirnir komu til Grindavķkur 1627. Byrgin eru fremur lķtil, aflöng og žröng. Eitt kringlótt byrgi er uppi į hraunbrśninni og önnur žar hjį. Hlašin refagildra er framan viš syšstu byrgin.
Ef einhver eša einhverjir hafa viljaš dyljast žarna um sinn vęri žaš tiltölulega aušvelt. Fyrir ókunnuga er mjög erfitt aš finna stašinn, auk žess sem hann fellur vel inn ķ landslagiš. Žótt mosinn hafi sest į byrgin og hrauniš ķ kring er lķklegt aš žau hafi engu aš sķšur falliš vel inn ķ landslagsmyndina žį og žegar žau voru gerš.
Eftir aš hafa skošaš mörg byrgi į nokkrum stöšum į Reykjanesskaganum, s.s. ofan viš Hśsatóttir, ķ Strżthólahrauni, ķ Slokahrauni, austan viš Ķsólfsskįla, į Selatöngum, viš Herdķsarvķk og viš gömlu Hafnabęina er aš sjį sem margt sé lķkt meš žeim. Svipaš lag er į žessum byrgjum og t.d. ķ Slokahrauni og viš Herdķsarvķk. Žvķ er ekki śtilokaš aš byrgin undir Sundvöršuhrauni hafi um tķma veriš ętlaš eša žjónaš žeim tilgangi aš varsla žurrkašan fisk eša annan varning frį Hśsatóttum. Į móti męlir aš önnur žurrkbyrgi į Skaganum eru viš sjįvarsķšuna, en žessi talsvert langt uppi ķ landi. Hins vegar mį geta žess aš hreppsstjórinn hafši ašsetur į Hśsatóptum og eitt helsta verkefni hans var fįtękrahjįlp og samtrygging ef eitthvaš bar śt af. Žarna gęti žvķ hafa veriš foršabśr hreppsins. Refagildran viš byrgin, sem aš öllum lķkindum er jafngömul žeim, segir žó sķna sögu.
Engin įstęša er til aš draga śr tilgįtum manna um ašra notkun og tilgang, sbr. framangreint, enda mį telja lķklegt aš fólk hafi dvališ, eša hafi ętlaš aš dvelja žarna ķ skjóli hraunsins, ekki sķst ķ ljósi žess aš mannvistarleifar hafa fundist žar į öšrum stöšum ķ nįgrenninu.

-Śtilegumannahellir Eldvörpum
Mannvistarleifar eru ķ svonefndum "śtilegumannahelli" ķ Eldvörpum. Žar eru nokkrar yfir 20 metra langar hraunrįsir. Į einni žeirra er lķtiš gat, hlešsla, rįsir upp og nišur og inni greinilegar mannvistaleifar. Ķ efri rįsinni er steinum rašaš skipulega eins og žar hafi veriš mynduš tvö fleti. Sjįlf rįsin er mjög ašgengileg og nįši upp hrauniš um 15 metra. Hlišarrįs er ķ henni, falleg rįs. Nišri er góš hraunbóla og inni ķ henni hlešslur. Hlašiš hefur veriš fyrir op og framan viš žaš er skeifulaga hlešsla. Bólan er um 6 metrar žannig aš žessi rįs er yfir 20 metrar. Ummerki ķ žessum helli er svipuš og ķ Braušhellinum svonefnda. Hraunhellurnar eru ekki śr hellinum sjįlfum. Žęr hafa greinilegar veriš fęršar žangaš og rašaš upp ķ einhverjum tilgangi. Eflaust mętti finna fleiri mannvistarleifar į žessu svęši ef vel vęri aš gįš og hugsanlega komast aš žvķ til hvers og hvenęr žaš var notaš.

-Skipsstķgur
Žjóšleišin minni Grindavķkur og Njaršvķkur. Žį leiš mun kaupmašurinn danski ķ Grindavķk sem og liš hans aš öllum lķkindum hafa flśiš, enda ókunnugt stašhįttum viš ofanverša byggšina.

-Dżrfinnuhellir
Noršan og vestan viš Lįgafelliš er Dżrfinnuhellir. Segir Tómas Žorvaldsson frį žvķ ķ einni bóka sinna aš sögn hafi veriš um aš samnefnd kona hafi flśiš žangaš meš börn sķn eftir aš "Tyrkirnir" komu aš Grindavķk og fóru rįnshendi um byggšalagiš. Į hśn aš hafa hafst viš ķ hellinum um tķma. Žį er ekki ólķklegt aš vegavinnumennirnir į Skipsstķg hafi nżtt hellinn sem skjól. Gegnumgeng braggalaga hraunbóla er žarna skammt noršar, vinstra megin viš stķginn. Hlešsla er viš annan endann. Ekki er ólķklegt aš feršalangar og vegageršamenn hafi einnig nżtt sér žaš sem skjól um tķma.
Dżrfinnuhellir er hins vegar rśmgóšur, en ekki mjög hįr til lofts. Hann hefur hins vegar veitt įgętt skjól žeim, sem ķ honum dvöldu. Žykkt lag af sandi er ķ gólfinu. Skammt frį honum er annar hellir, ekki sķšur įkjósanlegt skjól. Innhellar hans eru vķša lįgir. Sandur er ķ botninum.
Handan viš stķginn, skammt frį er hins vegar mjög fallegur hellir, eša m.ö.o. stór hraunbóla. Botninn er alveg sléttur og hlašiš hefur veriš upp ķ kantana. Opiš er fremur lķtiš og aš mestu žakiš mosa. Mjög góšur felustašur. Nišurstigiš hefur veriš lagaš til. Žarna er mjög gott skjól fyrir marga menn. Ef lżsingin hefši ekki veriš svo nįkvęm af stašsetningu Dżrfinnuhellis vęri raunhęft aš ętla aš žarna hafi fólk getaš hafst viš um tķma og žaš meš góšu móti.

-Gķslhellir
Ķ örnefnalżsingu Innri-Njaršvķkur segir: "Sušur af tjörninni (Seltjörn) eru tęttur, sem heita Sel. (Ķ gamalli sóknarlżsingu Njaršvķkursóknar segir: "... vestur af Raušamel er Stapagjį og Vöršugjį, og sušur af henni eru Gķslhellislįgar kenndar viš Gķslhellir, sem er žarna ofan viš Raušamel."
Gķslhellir er fundinn.
Ķ hellinum er heil, mikil (yfir mannhęšahį) og falleg fyrirhlešsla, Gólfiš er nokkuš slétt. Mannvistarleifar eru inni ķ honum (hlešsla). Athyglisvert (og ekki óhugsandi aš hellirinn hafi veriš notaš sem skjól fyrir Tyrkjum į sķnum tķma) er m.a. hlašinn bekkur utan ķ veggnum. Žegar stašiš er upp į honum sést yfir hlešsluna og beint ķ toppinn į Žóršarfelli, en sagan segir einmitt aš žar hafi įtt aš vera mašur er veifa įtti til merkis um aš Tyrkirnir vęru farnir. Eins og kunnugt er voru Grindvķkingar ķ felum vķša ķ hraununum žarna ķ kring. Ekki er t.d. svo langt ķ Dżrfinnuhelli eša "Tyrkjabyrgin" ķ Sundvöršuhrauni.
Ķ einum endanum er falleg rįs inn og upp į viš og sķšan nišur aftur. Ķ henni eru dżrabein, nokkuš stór. Gętu veriš af mišlungsstóru dżri.
Samtals er hellirinn (meš rįsinni) um 40 metra langur. Heila rįsin sjįlf er 15-20 metrar.
 Ef hellirinn vęri nefndur eftir Gķsla myndi hann hafa veriš nefndur Gķslahellir, en nafniš gęti žó hafa breyst, eins og mörg dęmi eru um. Hellirinn gęti heitir eftir prestinum į Staš, Gķsla Bjarnasyni, er uppi var į tķmunum um og eftir Tyrkjarįniš. Gęti žaš tengst einhverri sögu svęšisins, s.s. vęntanlegum felustaš ef žurfa žętti. Einnig samkomu- og felustašur žeirra, sem tóku žįtt ķ Grindarvķkurstrķšinu įriš 1532, en žeir söfnušust įšur saman viš Žóršarfell, sem er ekki langt frį.

-Efri-Hellir
Segir sagan aš ķ helli žennan hafi Grindvķkingar ętlaš aš flżja kęmi Tyrkir aftur. Var tališ aš hellirinn myndi rśma alla Grindvķkinga. Opiš, eša öllu heldur opin, eru vandfundin sušvestan Hśsafjalls.

-Hraunsdysin / kapellan
Žaš er alkunnugt aš žegar Tyrkjar ręndu hér į landi 1627 gjöršu žeir landgöngu ķ Grindavķk. Segja menn žeir hafi komiš upp į Jįrngeršarstöšum og söfnušust menn saman og gengu móti žeim og varš bardagi ķ fiskigöršunum fyrir ofan varirnar.
Žį bjó karl gamall į Ķsólfsskįla. Hann įtti stįlpašan son; rauša meri įtti hann lķka. Karlsson heyrši talaš um aš Tyrkjar vęru ķ Grindavķk. Hann baš föšur sinn lofa sér aš fara žangaš til aš sjį žį. Karl var tregur til žess, en sonurinn sókti fast eftir. Karl lét žaš žį eftir og setti hann į bak Raušku og baš hann rķša hęgt žangaš til hann sęi Tyrkja og snśa žį aftur og flżta sér sem mest.
Hann fór nś og segir ekki af honum fyrr en hann sį Tyrkja žar sem žeir böršust viš landsmenn. Žį stukku tveir strax og ętlušu aš taka hann. Hann varš daušhręddur, reiš undan og barši į bįša bóga, en Rauška var ekki viljugri en svo aš Tyrkjar voru alltaf ķ nįnd viš hana. Žó dróst svo austur į Hraunssand aš žeir nįšu henni ekki. Ofan til į mišjum sandi nįšu bįšir undir eins ķ tagliš į henni, en hśn sló aftur undan sér og setti sinn hóf fyrir brjóst hvorum Tyrkja svo žeir féllu nišur daušir, en Rauška hljóp nś svo hart aš karlssyni žótti nóg um og kom hann heill heim į Skįla.
Leiši Tyrkjanna sést enn į Hraunssandi, hlašiš śr grjóti og lķtiš grasi vaxiš ofan, nęstum kringlótt, nįlega einn fašm į hvurn veg. Slétt er fram į žaš žvķ sandinum hallar, en undan brekkunni er žaš nįlega tveggja feta hįtt. Sumir kalla žaš Kapellu.
Tekiš var hśs į Sigurši Gķslasyni į Hrauni viš Grindavķk. Gengiš var meš honum um svęšiš. Žegar komiš var aš hlešslum į grónum hraunhól noršan žjóšvegarins skammt vestan heimkeyrslunnar aš bęnum sagši Siggi ašspuršur aš žar vęri lķklega um dys aš ręša. Hann kvašst ekki kunna frekari deili į dysinni, en sagši dr. Kristjįn Eldjįrn hafa haft mikinn įhuga į aš skoša hana. Žį hafi hann rętt viš gamlan mann, fęddan į svęšinu. Sį sagši aš dysin vęri frį žvķ ķ Tyrkjarįninu. Hennar vęri getiš ķ Žjóšsögum Jóns Įrnasonar.
Kristjįn Eldjįrn gróf ķ “dysina” į Hraunssandi 1958. Žar reyndist vera kapella frį 14. eša 15. öld. Hann hafši mikinn įhuga į manngeršum hól vestan viš Hraun, en gafst ekki tķmi til frekari rannsókna.

-Blóšžyrnir
Ķ bardaganum veitti landsmönnum mišur. Sęršu Tyrkjar suma, en tóku suma; žó féllu margir af Tyrkjum.
Helgi hét mašur; hann baršist meš kvķslarfęti og drap fimmtįn Tyrkja, en var sķšan tekinn. Hann var keyptur śt löngu seinna og er sś sögn eftir honum höfš, aš hann hafi drepiš tvo eigendur sķna, hvorn eftir annan, žį hann hlóš mśrvegg, en žeir fundu aš verkinu, og hafi hann hlašiš žeim ķ vegginn svo žeir fundust ekki og engan grunaši aš Helgi hefši olliš hvarfi žeirra.
Engin dys sést žar sem bardaginn var eša žar nįlęgt. En svo segja Grindvķkingar og fleiri aš žar vaxi žyrnir sķšan žar kom saman kristiš blóš og heišiš, en žaš er raunar žistill, en ekki žyrnir.
Ķ žjóšsögum Jóns Įrnasonar segir m.a. um Tyrkina ķ Grindavķk “En svo segja Grindvķkingar og fleiri aš žar vaxi žyrnir sķšan žar kom saman kristiš blóš og heišiš, en žaš er raunar žistill, en ekki žyrnir.”

-Heišanberg
-Ręningjastķgur
-Seliš
-Selstķgurinn - varša
-Ręningjahóll
-Ręningjadys
-Krżsuvķkurkirkja
-Eirķksvarša

Annaš sinn komu Tyrkjar undir Krżsuvķkurbergi og gengu upp, žar sem heitir Ręningjastķgur. Žį var sel hjį Selöldu, og fóru Tyrkjar žangaš, drįpu matseljuna, en eltu smalann heim aš Krżsuvķk. Žį var sunnudagur, og var Eirķkur prestur aš messa ķ Krżsuvķkurkirkju. Segja sumir, aš hann vęri fyrir altarinu, en hitt mun sannara, aš hann vęri ķ ręšustól, er smalinn kom hlaupandi ķ kirkjuna og męlti: “Tyrkjar komu og drįpu matseljuna og eltu mig hingaš”.
Prestur męlti: “Viljiš ekki lofa mér aš ganga fram ķ dyrnar, góšir menn?” Menn jįttu žvķ. Eirķkur gengur fram ķ dyr og lķtur śt og sér Tyrkja kom į tśninu. Hann męlti til žeirra: “Fariš nś ekki lengra, drepiš žarna hver annan. Vęri annar dagur eša ég öšruvķsi bśinn, munduš žiš éta hvern annan”. Žar böršust žeir og drįpust nišur, og heitir žar sķšan Orrustuhóll eša Ręningjahóll, en Ręningjažśfur, žar sem žeir eru dysjašir. Eftir žaš hlóš Eirķkur vöšru į Arnarfelli og męlti fyrir henni sem hinni (į Svörtubjörgum), aš mešan hśn stęši, skyldu Tyrkjar aldrei granda Krżsuvķk. Sś varša stendur enn (1859).

Heimildir:
-Saga Grindavķkur - Jón Ž. Žór - 1994.
-Öldin okkar - Öldin sautjįnda; 1601-1800; 1966.
-Gušsteinn Einarsson - 1960.
-Ķslenskar bókmenntir 1550-1900 – Kristinn Kristjįnsson
-Helgi Žorlįksson, Sjórįn og siglingar, Mįl og menning, Reykjavķk, 1999.
-Žorsteinn Helgason, "Hverjir voru Tyrkjarįnsmenn", Saga 1995, bls. 110-34.
-Žjóšsögur Jóns Įrnasonar.
-Frįsagnir Brynjślfs frį Minna-Nśpi.
-Raušskinna.
-Rit Björns Jónssonar frį Skaršsį um Tyrkjarįniš.
-Sagnir, munnmęli, frįsagnir og leišbeiningar elstu nślifandi manna ķ Grindavķk.

Til baka
Vešur
Grindavķk
Mosfellsbęr
Vogar
Garšur
Grķmsnes- og Grafningshreppur
Kjósarhreppur
Kópavogur
Hafnarfjöršur
Reykjavķkurborg
Garšabęr
Reykjanesbęr
Sveitarfélagiš Ölfus
Sandgerši
Seltjarnarnesbęr
Hveragerši
Eldfjallaferšir
Fjórhjólaferšir
Antikva
Tenglar
› Įhugaveršir
› Bókasöfn
› Fróšleikur
› Leita
› Mišlar
› Minjasöfn
› Saga
› Sveitafélög
› Tengdir vefir
› Tķmi, dagur og vešur
® 2007 - Ferlir.is | Įhugafólk um Sušurnesin | @: ferlir@ferlir.is